- apygarda
- apýgarda sf. (1) 1. J apylinkė, kraštas apie kokį centrą (miestą); ten gyvenantys žmonės: Paskelbk viešai, kad žinotų visa apýgarda Dkš. Ana viso[je] apýgardo[je] pagarsėjusi Pvn. Gyventojai, atstu apei tas piles gyvenantys, turėjo eiti pakarčiui jų sergėti, nuo ko šiandien dar tokio krašto sritis apygarda vadinas S.Dauk. Auga [viksva] apygardoj Lenkimų P. 2. istor. buvusioje TSRS administracinis vienetas: Nacionalinė apýgarda DŽ. 3. karinis – administracinis vienetas: Karinė apygarda rš. 4. kuriam nors specialiam tikslui įvedamo teritorinio paskirstymo vienetas: Rinkiminė apygarda rš. 5. psn. kieno nors administruojama, tvarkoma sritis: Mokslo, teismo apýgarda J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.